Pasidalinsiu keletu minčių iš savo „užkulisinių kūrybinių dirbtuvių”. Nelaikykite šių pastebėjimų „specialisto įžvalgomis”, nes tai tiesiog pamąstymai ir „minčių eskizai” to, kas vyksta „užkulisinėse kūrybinėse dirbtuvėse”.
Kaip susidėlioti savo „balaganą”? Kaip jį susistumdyti, kad iš balagano pasidarytų kažkas vertingo?
Teko skaityti įžvalgų knygutę, kurią parašė Austin Kleon „Parodyk, ką sukūrei!”. Ten vienoje vietoje rašo apie tai, kad svarbu atskirti darbą nuo „gyvenimo”, pateikdamas pavyzdžių, kad labai gerai darbas nuo „gyvenimo” atsiskiria tais momentais, kai iki darbo tenka vykti autobusu ar automobiliu. Arba jeigu yra galimybė susiplanuoti geras atostogas, kai jų metu visiškai „išsitrauki” iš darbo. Autorius pamini jo žmonos mintį, kad „jei niekada nevažinėji į darbą, niekada neišeini iš darbo”.
Ir skaitant pastebiu, kad imu galvoti apie tai, kaip svarbu turėti kažkokią struktūrą, kažkokius kontūrus, kurių dėka vietoj „maklinos pliurzos” turime kažką tokio, kaip „rezultatą”, „sėkmę”, „sveikatą” ir t. t. (taip – čia jau filosofija).
Bet kalbant apie psichologiją, tai ir čia struktūra yra labai svarbi. Galiausiai didelė dalis sveikatos susiveda į kelis paprastus dalykus, tokius kaip „kokybiškas miegas, geras maistas, fizinis aktyvumas, protinis aktyvumas” ir pan.
TODĖL
- REIKIA EITI MIEGOTI 22:15
- REIKIA KELTIS IR EITI SPOTUOTI 5:30
- REIKIA DIRBTI, KAI DARBAS
- REIKIA ILSĖTIS, KAI POILSIS
(čia ne Jums taip reikia, čia MAN taip reikia. Bet jeigu išgyvenate kažką panašaus, pakomentuokite, parašykite, kartu lengviau 🙂 )
[…] (apie tai truputį daugiau rasite čia) […]