Ar būna taip, kad vienu metu ir džiaugiesi, ir esi nepatenkintas?.. Aišku, kad būna! Paminėsiu keletą pavyzdžių:
- Džiaugiesi, kad žmona dabar laiminga, bet tuo pačiu esi suirzęs, kad dėl to jos „laimės” turėjai ko nors atsisakyti, pvz., filmo, kurį norėjai pažiūrėti. Taip jau atsitiko, kad nusileidai ir pasirinkai tą, kurio nori žmona.
- Džiaugiesi, kad vaikas ramiai miega, bet esi suirzęs, kad tai pareikalavo daugybės pastangų (pvz., negalėjai sau ramiai pasigaminti vakarienės „užkandžio”, pažiūrėti žinių ar pan.). Dabar jau gali žiūrėti savo TV ir daryti tai, kas patinka, tačiau jautiesi nuvargęs ir nieko nebenori. Jauti tik vidinį susierzinimą.
- Džiaugiesi, kad darbe gerai sekasi, tačiau nerviniesi galvodamas, kokių pastangų tai pareikalauja.
Kaip matome, galime surasti daugybę pavyzdžių ir situacijų, kai džiaugiesi, bet tuo pačiu ir esi nepatenkintas.
Paminėti pavyzdžiai yra labai dažni ir visiems suprantami. Tačiau pažvelkime į tai šiek tiek kitu kampu. Tuo tikslu pasitelksiu vieną specifiškesnį atvejį.
Atvejis
Situacija su vaiku – darželyje. Eilinį kartą vėl nauja auklėtoja. Tik nuvedęs vaiką pamatai, kad ir vėl jį pasitinka nauja auklėtoja. Jau kokia septinta. Pats nebesiorientuoji tame balagane, tai ką jau bekalbėti apie vaiką. Tai suprasdamas – žinai – esi susierzinęs. Mažų mažiausiai susierzinęs, jeigu ne įsiutęs.
Tačiau – šį kartą viena smulkmena. Auklėtoja pasirodo labai miela. Tavo vaikas, ją pamatęs, nubėga pas ją. Taip pat ir ją matydamas supranti, kad viskas aišku, kodėl vaikas pas ją nubėga – ji maloni, dėmesinga, supratinga, išmananti savo darbą. Tai supranti per porą sekundžių vos ją pamatęs. Taigi – apsidžiaugi.
Patyrinėkime
Rezultate – tu ir susierzinęs, bet tuo pačiu ir džiaugiesi.
Kuo šis atvejis ypatingas?
O gi tuo, kad esi tarytum spąstuose. Su šia auklėtoja bendraudamas patenki į situaciją, kurioje turi spręsti problemą, kurios esmė ta, kad esi nepatenkintas, kad ir vėl nauja auklėtoja. Gaunasi tokia kaip ir kritika į auklėtojos pusę, nors iš tikro, tai tau ji patinka ir tu galbūt net norėtum, kad ji kuo dažniau tavo vaiko grupėje būtų.
Ką daryti?
Reiktų šį klausimą patikslinti. Jis turėtų būti formuluojamas taip: „ką daryti, kad būtų kas?”. Nes neaišku, ko nori.
Paprastai žiūrint į šią situaciją – noras yra iš dviejų dalių, kurios viena kitai prieštarauja:
- Noriu, kad ši auklėtoja būtų su mano vaiku.
- Noriu, kad ši auklėtoja nebūtų su mano vaiku.
Noras, kad būtų su vaiku – apie tai, kad ji gera ir vaikui patinkanti auklėtoja. Nenoras – apie tai, kad dar viena nauja auklėtoja reiškia, kad vaikas toliau skandinamas darželio „administracijos” balagane.
–
Taigi – atsakymas gali pasirodyti labai paprastas. Esmė tokia, kad jei nori judėti šių tikslų įgyvendinimo link, tai svarbu šias abi vienas kitam tarytum prieštaraujančių lūkesčių dalis vienu metu turėti galvoje, kai bendrausi su auklėtoja. Dažniausiai sakoma taip, kad visų pirma geriausia pagyrimas, o po to kritika. Aišku, čia kiekvienas renkasi. Tačiau susitikus parodyti auklėtojai šilumą, džiaugsmą, kad ji yra, kad ji jums patinka, yra labai gerai. Tai judėjimas vieno lūkesčio link. Tačiau tuo pačiu, galima pasitaikius progai ir paklausti, kaip ji pati vertina tai, kad auklėtojos taip keičiasi, kad jau nebesusigaudot ir patys naujose auklėtojose. Kitaip tariant, bendraudamas nepaliekate ir problemos, kuri yra.
Atrodo – labai paprasta. Bet sudėtingumas yra ne tame, ką daryti, o tame – „kaip įsisąmoninti abi dalis”. Dažnas renkasi vieną pusę – arba pyksta, arba džiaugiasi. Tačiau po to sutrinka, kai susivokia, kad yra ir kita pusė. Todėl yra labai gerai vienu metu matyti abi puses. Tai gerai tuo, kad esi stabilesnis – vienu metu matai ir tai, dėl ko džiaugiesi, ir tai, dėl ko esi suirzęs.
Šis – abiejų pusių matymas, gali būti vadinamas sąmoningumu (nuo žodžio – sąmonė). Dėl to žmonės taip dažnai ir kreipiasi į psichologus, psichoterapeutus, nes sąmoningumas padeda išlikti stabilesniais – ypač permainų metu. Matant platesnį vaizdą – mažiau kas nustebins ir būsi labiau pasiruošęs.
Linkiu sąmoningumo ir judėjimo lūkesčių įgyvendinimo link. Sėkmės!
