Psichologinis smurtas (emocinis, verbalinis) – pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių.
Psichologinis smurtas įgyja įvairias formas: nuolatinės kritikos, riksmų ir barnių, veiksmų laisvės varžymo, jausmų ignoravimo, įsitikinimų išjuokimo, melo, manipuliavimo asmeniu, draudimo išeiti į viešumą, trukdymo palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešo žeminimo, grasinimo nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikimo pavojingose vietose, kt.
Psichologinis smurtas dažniausiai pasitaiko artimoje aplinkoje – namuose. Jis reiškiasi nuolatiniu žeminimu, įvairiais draudimais, ignoravimu, grasinimais ir pan.
Psichologiškai smurtaujantis žmogus siekia įskaudinti, todėl jis žemina, kaltina, kritikuoja, įžeidinėja, grasina ir tokiu būdu mažina skriaudžiamo žmogaus savivertę. Rezultate tarp smurtautojo ir aukos prarandama lygybė, nes vienas įeina į „stipresniojo rolę”, o kitas – į „silpnesniojo”, kuris tarytum turi paklusti.
Psichologinis smurtas – tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių, pavyzdžiui, grasinimas, kad jeigu partneris išeis susitikti su draugais, nebus įleistas namo, kai grįš.
Lietuvoje labai paplitusi psichologinio smurto forma yra nepriežiūra: dėmesio stoka, nesirūpinimas, draudimas šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu. G. Aurylienės manymu, vaiko nepriežiūros priežastys yra girtavimas, narkomanija, prostitucija, taip pat tėvų psichinės ligos.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Informacijos galima rasti čia, čia ir čia 🙂
- Nuolat kritikuoja ir kaltina (dėl būtų ar nebūtų dalykų);
- Kritikuoja ar gėdina viešoje vietoje;
- Nuolat Jus „pataiso” ar „pamoko”, kad darote kažką ne taip;
- Niekada neatsiprašo;
- Niekad nepripažįsta kaltės ir dėl visko kaltina Jus;
- Dėl visų savo problemų kaltina Jus;
- Rėkia ir barasi;
- Prasivardžiuoja;
- Žemina, tyčiojasi, menkina (Jus ar artimuosius);
- Negražiai elgiasi su naminiais gyvūnais, kad Jus įskaudintų (žinodamas, kad Jums dėl to skaudu);
- Ignoruoja;
- Elgiasi taip, kad neįmanoma jam įtikti;
- Nekalba (tokiu būdu bandydamas jus „nubausti”);
- Trukdo kažką daryti;
- Išpasakoja Jūsų paslaptis kitiems;
- Sugadina, išmeta ar atiduoda Jums brangius daiktus;
- Riboja finansiškai (pvz., vyras žmonai liepia atsiskaitinėti už kiekvieną pirkinį, o pats savo finansus slepia);
- Grasina palikti (Jus ar ką nors kitą);
- Grasina įskųsti;
- Grasina sužaloti Jus, ką nors kitą ar save (pvz., nusižudyti);
- Neleidžia pačiam nuspręsti;
- Nuolat kontroliuoja (pvz., visada reikalauja prašyti leidimo, jei ką nors nori padaryti, nuolat reikalauja skambinti ar pranešti būvimo vietą);
- Viską už Jus nutaria – su Jumis nepasitaręs;
- Spaudžia ką nors daryti (pvz., pasirašyti dokumentus);
- Nori Jus izoliuoti nuo aplinkos (draudžia išeiti, susitikti su draugais ir pan.).
Svarbu turėti omeny, kad psichologinį smurtą dažniausiai sunku įrodyti, todėl labai praverčia įvairios priemonės, kurių pagalba užfiksuojami pokalbiai, įvykiai ir pan. Tai gali būti ir susirašinėjimų išsaugojimai, ir telefoninių pokalbių išklotinės, ir užfiksuoti konfliktų įrašai. Taip pat labai gerai, jei yra smurtą patvirtinti galinčių liudininkų, galbūt buvo kviečiami specialistai ar kiti žmonės, kurie dalyvavo ir matė, kas įvyko.
