Kodėl vaikui toks svarbus ryšys su jį prižiūrinčiu žmogumi?
Kas vaiką prižiūri?
Mama, tėtis, močiutė. Gal senelis? Gal yra tam tikri globėjai. Aišku, jei serga ir vaikas yra slaugomas – slaugytojai, o darželyje – auklėtoja, auklėtojos padėjėja. Būna ir kitos auklėtojos, tokios, kurios ateina tik kartais. Girdėjau, kad šios auklėtojos vadinasi – „nekontaktines valandas vaduojančios”, nes ateina tuomet, kai pagrindinės priskirtos auklėtojos turi nekontaktines valandas, kurių metu su vaikais nebūna. Tada jas „vaduoti” ateina tos kitos auklėtojos.
Aišku, mokykloje vaiką prižiūri mokytojai, klasės auklėtojai. Per tam tikrą distanciją – vaiką tam tikra prasme prižiūri ir mokyklos ar darželio, o gal ir tam tikros įstaigos direktorius, pavaduotojas ugdymui ir kiti asmenys.
Jei vaikas lanko būrelį ar kokią nors veiklą – toje vietoje taip pat yra jį prižiūrintis asmuo.
Manau, esmę supratote.
Taigi – kol kas apibendrinant galima būtų sakyti, kad vaiką prižiūri:
- tėvai, globėjai, slaugytojai,
- darželiuose auklėtojai, auklėtojų padėjėjai, „nekontaktines valandas vaduojantys” auklėtojai,
- mokyklose mokytojai, klasės auklėtojai,
- būrelių vadovai, prižiūrėtojai,
- taip pat šių įstaigų vadovai, direktoriai, pavaduotojos ir pan.
Kodėl svarbus ryšys?
Prisimenate kokią nors mokytoją, pas kurią ko nors mokėtės ir nuo tada nebenorėjote į tą dalyką net pažiūrėti? Ta prasme – dalykas gal ir būtų patikęs, bet po tų „pamokų” – nebenorite net į tą pusę pažiūrėti.
Mokytoja turėjo – kaip ir – jus išmokyti ar sudominti, padėti kažkuo artėti prie to dalyko. BET. Rezultatas priešingas.
Štai toks ir atsakymas.
Atsakymas, kad labai svarbu yra geras ryšys su vaiku. Aišku, būtų paprasta, jeigu pasakai „jūsų ryšys su vaiku prastas” ir viskas išsisprendė. Tačiau – ką reiškia tas „geras ryšys su vaiku”?
Kas yra "geras ryšys su vaiku"?
Jis susideda iš keleto subtilių dalykų, kuriuos iš pirmo žvilgsnio gali būti sunku pastebėti. Paminėsiu keletą iš jų:
- Žiūrėjimas vaikui į akis. Svarbu „elementarus” kontaktas. Kartais esame tiek įnikę į savo reikalus ar darbus, kad kalbėdami su vaiku į jį net nepažiūrime. Tiesiog sakome visokius dalykus ir juos sakydami nebematome tame net vaiko. ta prasme, kartais mums taip svarbu, kad vaikas kažko laikytųsi, kad mums jo nuomonė net neberūpi ir pasirenkame nebežiūrėti į jį, o tiesiog susakyti tai, ką „reikia” ir – jeigu vaikas neklauso (deja, dažniausiai šiuo atveju taip ir gaunasi. Keista, bet dėl to patys kalti ir esate, nors ir sunku tai pripažinti) – tada imame kaltinti jį, vietoj to, kad pagalvotume, ką ne taip darau ir ką būtų galima padaryti kitaip, kas čia nutiko, kad vaikas nenori klausyti).
- Kalbėjimas atsižvelgiant į vaiką. Dažnu atveju sakome, ką mes norime pasakyti visai pamiršę, kad vaikas į tai kažkaip reaguoja. Pvz., ruošiantis į darželį dažnas tėvas sako vaikui „reikia apsirengti, nes turime jau eiti į darželį”. Vaikas išgirdęs jį gąsdinantį žodį „darželis” – gali pradėti priešintis ir nesirengti. Tačiau tėvai taip paskendę savo reikaluose, kad jie nesugeba pagalvoti apie tai, kaip vaikas tame jaučiasi. Kaip atrodytų, jei tėvai pamatytų vaiko būseną? Pateikiu pavyzdį: vietoj kalbėjimo „reikia rengtis, nes turime eiti į darželį” – tėvai apsako – „apsirenkime, nes eisime į lauką”. Vaikas ir taip nujaučia, kad eis į darželį. Bet sakydami „eisime į lauką” – galite palengvinti jo būseną. Galite dar sakyti – „einam pasivaikščioti į lauką. Prieš eidami į darželį galėsime nueiti į parduotuvę”. Tokiu būdu jau paminite žodį „darželis” – tačiau įpinate tai į tokius dalykus, kurie vaikui svarbūs ar labiau patinkantys.
- Jautrumas vaiko poreikiams. Ką tai reiškia? Pasakysiu taip – sunku būti jautriam, kai nematai vaiko. Jei nori būti jautrus, vadinasi – nori nenori turi jį pamatyti, pastebėti ir atsižvelgti. Ir tuomet pamatai tai, kas jam kliūna ar nepatinka. Matydamas problemą – labiau supranti tai, dėl ko ji kyla. Juk negalėsi sutvarkyti mašinos, jei neidentifikuosi gedimo. Jautrumas reiškia tai, kad tu pastebi tą momentą, kuriame vaikui tampa negera ar sunku. Tai pamatęs – turi aiškesnį supratimą, su kuo reikia dirbti, kad problemą pasišalintų.
- Svarbiausia – vaiko poreikiai (ne norai, o poreikiai). Kas tai yra? Gerai yra tai, kai vaikas yra sveikas. Ir emociškai, ir fiziškai. Tai aiškūs kriterijai, padedantys orientuotis sudėtinguose momentuose. Kai žinai, kad jam būtų gerai ir matai, kad jis klykia – tada žinai, kad geriau pavėluosi į darbą nei priversi vaiką daryti taip, kaip tau norisi. Nes vaikas tau prioritetas.
- Paskutinis dalykas (išgirdau iš Aušros Kurienės) – vaiko poreikiai turi būti tenkinami, o norai svarstomi 🙂
Išvados
Taigi – labai svarbu būti sveikame ryšyje su vaiku, nes nuo to priklauso ir tolimesnis jūsų bendravimas, ir jo savijauta, ir gebėjimas su juo susitarti, ir jo paties gebėjimas susitelkti ties tuo, ko jis pats nori ir kas jam svarbu. Geras ryšys su vaiku – tai gera jo savijauta, ramybė, susitelkimas, gebėjimas spręsti problemas, augti, tai sveikata, tai papildoma ramybė. Todėl labai svarbu, kad su vaiku būtų geras ryšys. O kas tas ryšys – jau šiek tiek aptarėme.
Tam kartui – geros dienos.
