Silpnybės – „tas žaltys”

Apie silpnybes

Jeigu net žaltys buvo rojuje, tai ko čia stebėtis, kad ir silpnybės yra ne kažkur „už sienos”, o „mumyse”.

Kas tos silpnybės?

  • Kai nepavyksta skirti pakankamai dėmesio vaikams, nors net ir kitiems akivaizdu, kad mes juos labai mylime.
  • Kai vis nepavyksta daryti to, ką reikia – darbe,  namuose ar kur kitur.
  • Kai svarbu „rinkti žodžius”, o tu žeri viską, kas „ant liežuvio galo”, nors žinai, kad dabar bus dar blogiau.
  • Kai žinai, kad ir taip sunku, tačiau kažkaip leidi sau daryti tai, kas dar labiau viską pablogina.

 

 

Silpnybė – tai trūkumas, yda. Nepajėgimas išlikti tvirtam, neatsparumas blogiui.

 

Ir ką gi su silpnybėmis daryti?

Šioje vietoje verta paminėti puikią citatą: „Daug geriau būtybes, kuriomis rūpinatės, išugdyti sumanias, negu jas apsaugoti. <…> Klausimas tėvams: norėtumėte, kad jūsų vaikai būtų saugūs ar stiprūs?” (J. Peterson, 2021, 91 p.). Taigi aiškėja, kad norint tapti stipriems, teks „stiprinti raumenis”, t. y. susidurti su silpnybėmis ir jas įveikinėti. Tam tikra prasme – silpnybės – tai tam tikra dovana, kur gauni galimybę tapti stipresniu. „Sterilioje” aplinkoje (aplinkoje, kur nėra jokių grėsmių ir kur net negaunate galimybės susidurti su savo silpnybėmis) užaugę neišmoksite tvarkytis su sunkumais.

Gali kilti klausimas – o kam man tos stiprybės? Gal ir taip gerai?

Pamąstymams keletas citatų iš tos pačios J. P. knygos (94 p.):

  • Jėga priverčia silpnybę susigėsti.
  • Mirtis priverčia susigėsti gyvuosius.
  • Idealas priverčia susigėsti mus visus.

„Tikiuosi, tau patinka erškėčiai ir usnys, nes tau daugybę jų teks auginti” (96 p.).

 

 

 

  • Kai nepavyksta skirti pakankamai dėmesio vaikams, nors net ir kitiems akivaizdu, kad mes juos labai mylime.
  • Kai vis nepavyksta daryti to, ką reikia – darbe,  namuose ar kur kitur.
  • Kai svarbu „rinkti žodžius”, o tu žeri viską, kas „ant liežuvio galo”, nors žinai, kad dabar bus dar blogiau.
  • Kai žinai, kad ir taip sunku, tačiau kažkaip leidi sau daryti tai, kas dar labiau viską pablogina.

 

 

Silpnybė – tai trūkumas, yda. Nepajėgimas išlikti tvirtam, neatsparumas blogiui.

 

Ir ką gi su silpnybėmis daryti?

Šioje vietoje verta paminėti puikią citatą: „Daug geriau būtybes, kuriomis rūpinatės, išugdyti sumanias, negu jas apsaugoti. <…> Klausimas tėvams: norėtumėte, kad jūsų vaikai būtų saugūs ar stiprūs?” (J. Peterson, 2021, 91 p.). Taigi aiškėja, kad norint tapti stipriems, teks „stiprinti raumenis”, t. y. susidurti su silpnybėmis ir jas įveikinėti. Tam tikra prasme – silpnybės – tai tam tikra dovana, kur gauni galimybę tapti stipresniu. „Sterilioje” aplinkoje (aplinkoje, kur nėra jokių grėsmių ir kur net negaunate galimybės susidurti su savo silpnybėmis) užaugę neišmoksite tvarkytis su sunkumais.

Gali kilti klausimas – o kam man tos stiprybės? Gal ir taip gerai?

Pamąstymams keletas citatų iš tos pačios J. P. knygos (94 p.):

  • Jėga priverčia silpnybę susigėsti.
  • Mirtis priverčia susigėsti gyvuosius.
  • Idealas priverčia susigėsti mus visus.

„Tikiuosi, tau patinka erškėčiai ir usnys, nes tau daugybę jų teks auginti” (96 p.).

 

 

 

One comment

  1. […] Paprastai sakant, laimė būti kvailiuku. „Darysiu ką noriu, niekas man nieko neaiškinkite, o jeigu kas nors man nesigaus, tai pasakysiu, kad „nežinooojau““. Paprastai sakant – tai yra nebrandaus vaiko  kalbos. Arba žmogaus, kuris turi „daug silpnybių“. Jeigu taip kalba suaugęs žmogus, turime problemą. Taigi – tema apie silpnybes. […]

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *